(...) vaizadai pavirsdavo į žodžius, kuriuos galėjau užrašyti, o šie virsdavo į vietas, kuriose galėdavau būti, kurios man atsiverdavo. Jei neturėdavau kur prisiglausti, galėdavau parašyti sau erdvę ir ten būti. Berašant gimdavo vieta, kurioje galėdavau gyventi.
(Hanne Ørstavik)