Užmarštis

girdžiu kaip slidžiomis kojelėmis
be atvangos kilpa po kilpos
voro pasauliai kuriasi
paslaptimis viliojantys į žūtį
nušvitusius dangaus skliautus
kurie į sapną dūzgiantį sutilpo
tik užmarštis palengva yranti
norėtųs ilgėliau pabūti