Ugnies medžioklė su varovais

Rolandas:
Kaip mažas, Kaip mažas
Paukščiukas Vaikštai po
širdį - Atrodo: tuojau jį
sustos... Kaip medis
laimingas Klausosi apmiręs
Tavo giesmės - Stiprus ir
galingas - Nes vaikšto po
širdį, Mano mažas
paukščiukas...

Monika:
Aš sapnavau Rolandą, Bet jo
paties aš nemačiau... Jis buvo
upė, Kuria plaukiau, Jis buvo
debesys Ir šiltas vėjas, Ir
senas miesto grindinys...
Man baisiai buvo gera -
Todėl gal ir verkiau? Kada
tave matau, Man daros
neramu, Kad jau stipriau
mylėti neįstengčiau, Kad
man pritruks jėgų, Mylėt
labiau, Nei vakar arba
šiandien. Bet ar yra tokia
riba. Kurią pasiekę Mes
kristumėm žemyn Lyg du
nuilsę paukščiai?

Julius:
Kažin kada vaikų namuos
Sirgau skarlatina, o gal tymais
Gulėjau izoliatoriuj prie lango, O
baltos sienos ir dangus -
Pastilėm metinėm kvepėjo,..
Kodėl manęs nepalikai, Kada
mane apkūlė, Ir į vaikystės šalį
grąžinai? Buvau pašėlusiai
laimingas, Kai vadinai mane vardu
Ir klausdavai, Ar man
neskauda?