uch kaip grazu

ir jis žiūri i balzganą tolį
inkštimą užspaudęs delne
ten kur laumė šlubuoja per molį
su šungrybiu po krūtine

dar ne laikas žiemot dar ne laikas
dar klevas atkosti ugnim
ir žodis burnoj užsilaikęs
dar minta mėnulio ugnim

(A. Kaniava)