Tu, bet buvai

Virš sielos kyla pilnatis,
Tu mano svajonė,
Tu mano viltis.
Pakelsiu sparnus kad galėčiau aš skrist...

Kad galėčiau aš žemę pamiršt.
Numosiu į skausmą ranka,
Ir kilsiu kur laikas nebėga, o trumpai slenka,
Man tavo meilė tik šiandien atitenka...

Žiurėsiu į tavo akis aš ilgai,
Matysiu kaip mane tu visai pamiršai,
Iki skausmo pažįstami žodžiai,
Iki klyksmo tarti pažadai.

Nenoriu grįžti aš į žeme,
Man ir danguj skraidyt yra  gerai,
Nenoriu aš vėt justi tavo meilę,
Gana...jau viena kartą palikai...

Tu tik tylėk...nereikia tavo žodžių,
Nereikia tų dienų primint,
Kai aš tikejau tavo meilę ir viltim,
Pavertei per sekundę praeitim..

Darbar aš aukštam skrydi,
Kaip angelas miegu ant debesies,
Nebijok aš nepabusiu...
Abejinga ir šalta kaip niekad būsiu...