tik žmogus

Tik žmogus prikala Dievą prie kryžiaus..
Ir tik jis prakeikia save užuojautos prakeiksmu amžiams-
Kad plaktų šilkiniai rimbai per nugarą,
Kad švelnūs prisilietimai ir tylos minutė
Virstų begaline agonija..
Kad spalvos išvirtų ir sapnuotųsi pilka košė,
O joje skęstantis vasarvidžio mėnulis ir draugų šypsenos
Draskytų buvusią idilę ..
Tik šis padaras- miršta...,
Nepatyręs gyvenimo ir nelyžtelėjęs serbentų uogienės.
Velniop, tokią gyvasties būseną,
Kai kaskart eidamas tiltu,
Tetrokšti nuo jo nusimesti..
Sumautas darbdavys ir vėl pardavė tave už skatikus,
O Geriausias draugas ignoruoja tavo skausmą..
Kai meilės nesupranti ir jos kratais,
Sužlugdydamas dar neprasidėjusią pasaką..
Išsilieja vyšnių sirupas ant baltinių-
Gera diena, pasakysiu Jums žmonės..
Gera diena tik žmogui..
Kitiems ji nerūpi..