telieka

randi kažko tik įtemptai po praeitį palakstęs
ir taip tesugebi atgaut save
stengiesi reikalauti atiduoti savo „aš“
o Dievas užsispyręs saugo savą prasmę

nekalbi apie kitus
nes jau matyt visai
nebegalėsi savo ribotumo peržengt
šį rudenį nelauki tu žiedų
nes jie neauga kambariuos
šios didelės dėžutės vidury