Tadas Poška ir sėkmingo gyvenimo vadovas

Perskaitęs sėkmingo gyvenimo vadovą Tadas Poška išėjo į gatvę. Blynų pardavinėti. Kepė pats, nes gyvenimo sėkmės vadovas liepė viską daryti pačiam ir napasikliauti nei savo bobos, nei bobos dukros kulinariniais gebėjimais. Matydamas, kad beliašų ir mėsainių pardavėjos kasdien sugeba atnaujinti savo garderobą, Tadas Poška suprato, kad gatvės verslas - sėkmingo gyvenimo garantas. Ir nesvarbu, kad stori akinių stiklai jau perkopė ketvirtą dešimtį.

Anktyvą rytą Tadas Poška jau lūkuriavo pirmųjų pirkėjų. Potencialiais jam atrodė visi praeinantys. Visgi, nebuvo tokio, kuris sustotų ir nustatytų susidomėjusią miną. Tadas Poška buvo ramus - sėkmingo gyvenimo vadovas nuteikė jį didžiausioms nesėkmėms. Tik kažin, ar pats visuomeninis gyvenimas tikėjosi didesnės nesėkmės nei ponas Tadas Poška. Kad ir užpildytas „Optima linijos“ produkcija, blynų kvapas driekėsi daugiau nei penkių metrų diapazonu. Į šį aromatizuotą ratą užsukdavo tik stoties katės, sudžiuvę šunys ir koordinaciją praradusi kvartalo buržuazija. Aplink zujo miesto plėšrūnai, kai Tadui Poškai iškilo neregėta dilema: už kelių metrų stovėjo tikras lobis, kurio net nereikia kapstyt iš po žemių - trys tušti alaus buteliai. Poškos įgūdžiai kaip mat sumetė - 60 centų. Tačiau blynų palikti nagalima. Ne. Tado Poškos sėkmingo gyvenimo vadovas griežtai draudžia iškrypti iš kelio. Bet.. instinktai. Pono Tado kūnas palengva atsikėlė iš gelsvos balos. Miesto šunys sustingo, sukluso. Blynų pardavėjas pritūpė, lyg aborigenas, besiruošiantis stverti šlubą šinšilą ir dideliais šuoliais puolė prie rudo stiklo lobio. Euforija. Ir čia pat žlugęs verslas. Šunys sotūs.

Tadas Poška suvokė, kad sėkmingo gyvenimo vadovą teks skaityti dar sykį. Užsidaręs tualete, jis išradinėjo naujas, nors ir skaitytas sėkmės formules. Nepraėjus nei dešimčiai minučių, pono Poškos ausis pasiekė žviegiantis jo bobos balsas. Užsisegė diržą ir nupėdino link balso paleidimo dislokacijos vietos. Tarpdury stovėjo bobos ir jo dukra. Rankose laikė durų spyną su visiškai sveikomis rankomis. Žmona čiupo spyną dukrai iš rankų ir įgrūdo Tadui Poškai. Šita geresnė, pakeisk virtuvėj, slunkiau tu, - suklykė. Tadas nunarino galvą ir tyliai pasitraukė iš fronto. Dukra plojo katučių.

Perskaitęs sėkmingo gyvenimo vadovo mintį: „Parduok visus daiktus, trukdančius tau laisvai gyventi ir judėti. „, Tadas Poška surezgė idealų verslo planą. Nereikalingų daiktų jis neturėjo, nes kambaryje kliūdavo tik už atšokusių grindlenčių. Tačiau jo boba ir bobos dukra buvo tikra rakštis subinėj, taigi jas gali sėkmingai traktuoti kaip potencialias prekes.

Ponas Poška grįžo prie miesto stoties ir visa gerkle ėmė siūlyti naująsias prekes. Perrėkdamas vadinamuosius bušmanus, susilaukė didelio praeivių dėmesio ir neilgus trukus - pirmojo pirkėjo. Pastarasis už bobą siūlė latviškių silkių skardinę. Sėkmingo gyvenimo vadovo patariamas, Tadas nutarė sutikti su pasiūlymu, gi pirmas sandėris niekada nebūna sėkmingas. Davęs buto raktą ir nurodęs koordinates, prekeivis pratesė pardavimo aktą. Klientas nuskuodė kone tekinas. Sujaudintas sėkmingos verslos pradžios, Tadas Poška ėmė šūkauti su dar didesniu polėkiu. Bušmanai sutriko. Akimirkai susižvalgė ir pasileido pamokyti triukšmadario. Šunys plojo katučių.

Namo Tadas Poška slinko kaip niekad sunkiai. Pražiodyti gerklę buvau sunkiau, nei išspausti geltono skysčio lašelį. Visgi užlipo ir penktą aukštą, kai susigribo, kad neturi buto rakto. Atidavė. Ėmė belsti. Pasigirdo bobos klykavimai ir Poškos veidas apsipylė laimės ašaromis. Duris atidarė klientas. Tadas sutriko. Nespėjo pralementi nė žodžio, kai duryse pasirodė prekė - boba. Ši įgrūdo jam sėkmingo gyvenimo vadovą ir žodžiais pasiuntė į atokiausius pasaulio kraštus. Durys užsitrenkė.

Tadas Poška ir jo sėkmingo gyvenimo vadovas pasijuto pralaimėję mūšį pieš dabartinio pasaulio santvarką. Tačiau karas dar nesibaigė. Ponas Poška nusileido į pirmą aukštą ir ėmėsi pakartotinės sėkmingo gyvenimo vadovo chirurginės analizės.

Naujam planui gimstant, Tadas Poška jau kelias savaites negali sulaukti vakaro. Morgo darbuotojai plojo katučių.



Kažkada 2006-ais