Kas tu per vienas asmuo,kad dristi cia man tokius komentarus rasyti,ka?Si svetaine ir sukurta viesinimui-pusgalvi...Net nesupratai ne puses,ne trecdalio-kas ten buvo parasyta.
mano giliu įsitikinimu tam reikia, kad būtų įvykdytos keletas sąlygų:
1. Šypsena išties turi būti nuoširdi;
2. Tinkamas laikas ir vieta. Jei man kas vakar būtų šypsojęsis - būčiau mintyse jį nušovus, o realybėj piktai dėbtelėjus. O štai šiandien - jau galima=]
O jei rimtai, tai viskas priklauso nuo besišypsnčiojo matymo kampo. Vat aš galiu papasakoti kaip man yra nutikę. Šiais metais pavasarį 3 mėnesius praktiškai vien tik šypsojausi - viskas aplinkui buvo puiku, nuostabu ir nepakartojama, visur mačiau tik gražias spalvas ir tt.... Na ir man atrodė, kad pasaulis irgi šypsosi, bet tai tik mano įsivaizdavimas. Nes, kertu lažybų, pasaulis buvo lygiai toks pats, koks ir vakar, kai buvau baisingai ant jo pikta ir jokios šypsenos nė matyt nenorėjau.
Tad, ką aš iš tiesų norėjau pasakyti su tokia ilga priešistore - tam, kad pasaulis išties šypsotųsi, ne tik šypsotis jam, bet ir padaryti ką nors gero, kad kiti turėtų dėl ko šypsotis reikia=]