nežinomas aktorius
nematoma žemė
jausmai apsemti –
jų nėra
rasojantys pirštai
tamsuojantis tiltas
išblunka aplink –
vienuma
svaiguma netaiki
protu prarandi
tikėjimą paprastą –
šokį
ta begalvė naktis
pateriojau mintis
jūs skambėkite,
mirštantys žodžiai
apsakyti kažką
ir nuveikti galbūt
ir nesuprastą žvilgsnį pagauti
taikos, gėrio šaulys
pasitinkantis vakarą rytą
nepaliauja naikint nelaimių
ir gailėtis neatrasto laiko
meilė buvo
laisvėjanti baimė
kaip dainuoja pavargę kerėtojai
ir tik Vilniuje perneša oras
susitik tu, varguoli,
gyvenimą
ir užbėk į žemėjantį kalną
tau dar liko dienos gyventi
kažko nežinai
ir jauti:
ištirpai
sau sakai:
tik vanduo
išnešdamas guos
tavo
nesaugomą ateitį