kartais aplanko tustuma, bet kartais ta tustuma buna tokia nemaloni ir slegianti.. kad net nezinai kur paslept akis nuo paties saves..viskas taip kankina ir vargina..
priimi sprendimus, kuriu negali laikytis.. bandai tukstanti kartu apgaut save ir vis nepavyksta..
taip noriu atsiplest nuo taves, kaip paukstis pakyla nuo zemes i dangaus platybes..
noriu pamirst tave ir issklaidyt tavo kvapa.
noriu verkti, bet ne del taves.. noriu verkti del savo jausmu, kad negaliu isakyti ka jausti ir ko ne.. viskas atrodo taip beprasmiska..