sugrįžtu į seną gojų...

Štai ir vėl, prasidėjo mano šizofreniški sapaliojimai dienos vidury sau pačiai. (kartais atsako visai protingai)
Ir taip jau būna, jog suvoki, jog es visiškai neraštingas, nes kažkas jau taip pasakė, ir suvoki, kad esi visiškai negabus, nes mergaitė stora kasa patylomis šitai ištarė, ir supranti, jog darai kažką ne taip, kaip turėtum: ypač kai nusišypsia ar surauki nosį sėdėdamas mediniam suole. Ir tai kartojasi visą gyvenimą - nes taip pasakė darbdaviai...nes taip sako tėvai, nes tu pats taip sakai...
Ir savo vaikams mes garantuojame tokią ateitį, su kompleksu0otos visuomenės įskiepytais normatyvais, į kuriuos tikrai niekas "neįsipaišo" (kaip anuomet man sakė lituanistė gerbtina) ir dėl kurių, mes žudome save gyvus, tiesiog čia ir dabar, tikėdami, jog ateities mums neleis turėti..