Su geriausiu draugu i zygi

Sianakt su sunimi klajojom po miskus. Isejom apie 22.30, grįzom pries 8.00. As, isgeres arbatos, kritau i lova. O ... Buvau lyg toj Jeronimo dainoj "Nomads in the night". Menuo man kelia sviete. Suvaiksciojom kokius 25 km. Vos neuzmigau stovedamas, nes juk po to miego ziauriai uzsinorejau... Bet kentejau. Buvau pasiemes duonos, mesos, vafliu ir suniui maisto. Tamsoj per visokius liunus teko bradzioti - laimei jie neitrauke manes ir suns. Ziauriai norejau gerti... Nieko neturejau. Bet tiek to. As negeriau, o suo lake is balu vandeni. Budamas miske prisemiau batus: norejau persokti kanala, bet nedasokau. Bet tie batai, einant namo beveik isdziuvo. Norejau kur nors miske numigti, bet salygos nelabai kokios - reikejo koki siltesni ruba pasiimti. Bet einant - visai nesalta, net karsta, nes suo stipriai i prieki mane tempia. Koks jis puikus mano draugas. Rugys(toks jo vardas) man tarytum brolis, kurio niekada neturejau (as vienturtis). Atsikeliau siandien 15.00. I mokykla nejau, nes nuotaikos neturejau, o be to buvau pavarges ir siap nei mazai, nei daug pamoku esu praleides - pakenciamai. Kai buvau netoli Gargzdu, menuo jau leidosi, auso blausus vasario rytas. Tiek informacijos.