sparnai

sianakt skrido sparnai... mazytemis savo plastakelemis gloste sparneliais mane angelai... nesvarbu, kad is ju buvo pasityciota...
is ju visi tyciojasi ir juo labiau netiki ju stebuklinga galia...
o jie galingi-
labiau nei milijonai aukso banko saugyklose, labiau...
nese jie mane, palengva po vilniu... ant triju kryziu kalno, gedimino pilies boksto siaurinio, barbakano, vilneles pakrante...
jauciau, kad mano kojos nebesiekia zemes---
taip manes pasiklauses siandien zmogutis normalus pasidomejo ar man kartais nereiketu apsilankyti pas psichologa? ar mano psichinis sutrikimas pasireiskia tik tokiais priepuoliais ar ir siuo tuo rimciau?
taip, galbut tai ir spichinis sutrikimas, nepasiduoti visuomenes bandai, nemesti sypsenos i griovi ir neprarasti saves? nebijoti buti savimi? visi ziuri i normas ir panasiai...
normos turi buti zmogaus viduje ir tik tuomet jos yra efektyvios ir prasmingos... kodel tai zmones pamirsta...
diziule meile...
greiciausiai labiausiai nuskriausti zemeje yra zmones, negalintys myleti arba nemylintys ir neisimyleje... jie patys nelaimingiausi...