Kaip ėjau ilgai, paskui priėjau apšviestą viešbučio aikštelę-kiemelį... Galvoju aukštas šlaitas, ar įkopsiu iki viršaus? Taip ir palikau. Nuėjau tolyn tamsiu jūros krantu... Šį kartą Saulės nėra. Gėlių nėra - ne vasara.
O kaip suprasti, kad žmonės tiki, auksinėmis žuvelėmis?


Krisčiukas Gudmonaitė
