Pasinaudodama tuo, kad man Ema leido parašyti iš savo kompiuterio, noriu tarti:
Labai dėkoju Jums, Mielieji mano, už sielos palaikymą. Visada tikėjau ŽMOGUMI, neapvylėte. Tūkstantį kartų Jus visus priglaisčiau ir išbučiuočiau. Nesugniušiu, aš stipri. Vaijų namai užgrūdina tokius, kaip, kad esu aš. Ačiū Jums. Į tūkstantmečio enciklopediją einu nešdamosi Jus, Mielieji mano, sieloje. Jūs nežinote, kaip man padėjote. Žemai JUms lenkiuosi.
p.s. kad nebartų Emos, kad nepadaryčiau jai blogo, kad neblokuotų jos LAISVĖS - įdedu duomenis, kurių ji nežino.
http://www.kasyrakas.lt/ltu/biography.aspx?id=6c554ea1-5f27-4e26-b98b-769d2588830b
Taip patvirtinu, kad aš esu kalta. Dėkui dar kartą. O labiausiai tam žmogui, kuris pirmas mane parėmė. Tai Jums, šių namų šeimininke. Sudie.
KURKITE, GYVENKITE, BŪKITE TIK LAIMINGI.
Jaunystė - jėga ir grožis, branda - patirtis ir branda. Sujungsite - turėsite.
Jūsų žemaitukė :o)