Siela.

nes vėjas - ne brolis, kai kišenėse mano švilpia, žvaigždė - ne sesuo, kada nebėra kur eit visai..

vakar Lina buvo Sielos albumo pristatymo koncerte, (nežinantiems: Siela - tai toks 18 metų egzistuojantis lietuviškos muzikos gėris).
valanda dainų iš senųjų albumų - valanda visiško kaifo, gausybės prisiminimų, susijusių su kiekviena iš jų ir taip išsiilgto jų skambesio..
pertraukėlė, alus, ir tada -
valanda naujo albumo dainoms, kitoks Sielos skambesys, kitoks įvaizdis, na, viskas kitaip, dėl to šiek tiek liūdna, bet kartu užvaldo tas kitoks skambesys, ta pankiška energija,
ir ilgiausiai laukta daina - Štormai - viskas tarsi grįžta į savo vėžias. geriausia naujo albumo daina, imho.
pertraukėlė, Siela grįžta bis'ui, dar kelios dainos,
koncertas užbaigiamas su Vėju, žvaigžde, vėl prisiminimai apie dramblių rūsiuke vykusius akustinius koncertus šaltais žiemos vakarais, ir begalę kitų dalykų..
po visko - kažkaip nenusakomai gera, taip, kaip tik Siela sugeba nuteikti. už tai juos ir myliu.

dar vakar buvo draugas
su rankom ir su kojom
o šiandien žiūri zombis į negyvas akis
ir ašarų taifūnai užlieja mano sielą
vaikystės draugą - brolį
nušovė alkoholis..

viens, du - mūsų armija skęsta
ne visi pasieksim tą uostą
ant baltų kambario sienų
štormai, štormai, štormai pražuvusių sielų

dar vakar kieme žaidė
maža graži mergaitė
o šiandien nutekėjo į tolimas šalis
ir lyg narvely paukštis
suspurda tyliai siela
kai jos vaikai prabyla jau svetima kalba..

Siela - štormai