siandien taip, ryt gal kitaip bus...

Sugalvok man vakarą su žiburiu,
mintį sugalvok tu mano sielai
- vieną kartą toks gyvenimas atėjo,
kad man žodžių nebėra kalbėti.

Lygios mano naktys, lygūs žodžiai
- lygus lyg nupjautas vasarojus,
lyg man būtų viskas, o aš nieko,
nieko neturėčiau.

NESAKYK MAN NIEKOGERO, NIEKO
MAN NEREIKIA, NIEKO MAN IŠ ŽODŽIŲ:
KAIP SUSKIRDĘS JUODAS VARNŲ PULKAS
MAN AKIS TIE ŽODŽIAI IŠKAPOJA.

Ar jauti, kaip kalbinu tave, taip tyliai,
kalbinu taip tyliai, taip lyg nekalbu:
- taip kalbu, kaip liečia nendrė
nendrę, pučiamą į rudenį.

Tu rasa nušluostyk mano sielą,
kol išauš, kol užsimerksiu rytdienai:
- pučia vėjas vakarą link miško,
pučia žiburį į kelio pusę.