Shantungas

Pirma valanda, dvidesimt penkios minutes. Nors miego man labai truksta, bet nuoruka tarp pirstu ruksta. Daugiau nei tris naktis nemiegoti, ar tai jau meile. Pasirode viskas taip paprasta ir patikejau savimi istiesu.
- Kavndo kosta? Kiektavo sirdute kainuoja?
O kad viskas butu taip parasta. Norisi sokti, norisi pamatyti ateiti, norisi matyti save kitokia. O as taip nemegau buti viena, nekenciau nepavykusios meiles istorijos.
- Jei nebeliko ka daugiau pasakyti, galbut cia bus pabaiga...
Jausmas toks lyg butum mane isgelbejes, skestancia istraukes ant kranto atgaivinai. O po to pasakiai kiekviena klaida, kuria tu padarai buvo pakeista ir tu vel nekaltas. O man nebuvo ko daugiau tiketis, tik dvidesimt du spejimai ir numirus vel atgimt, lyg visata butu mumyse. Tai tu mane isgelbejai skestancia juroje istraukiai is vanden. Kokios grazios buvo atostogos.
Man patinka trumpi buciniai, alaus puta, zalia zole, ir supynes. Butu neblogai jeigu tu mane pabuciuotum. Atrodo, kad viduje spraksi ziezerbos ir taip kutena, bet vistiek pabuciuok.
Pasedek vienas menesienoje, galvoji kad nezinau ka padariau. Blogiau, nei sedeti sale taves. Ot buvau kvaile jog galvojau, kad turiu viska ko tau gali reiketi. Pasiziuriu i veidradodi ir ka matau, o gi zmogu su kvailiausia svajone. Ka apgaut bandau? Ir vel atodusis ant skruosto tu taip arti. Koks tu kvailys, ka as ant tavo keliu veikiu, apkabinta per liemeni. Kaip tu gyveni, kaip tavo dienos slenka, lyg tu gyventum amzinai. Kad turetum proga pabuti mano vietoje, ka darytum? Nebegalima visko vertinti viena kaina. Nes busiu be taves, bet vistiek galvosiu kasdien apie... Pulk ant keliu ir atsiprasyk manes, bet ar sito reikia. Jei nebuvo pradzios nebus ir pabaigos.
Kada prasidejo visa sita beprotiska istorija (2005.10.01).
<<Tikriausiai reiktu tarti tau sudie kvaituli...>>