Shalchiai "Zhandas"

Keli metai jau praejo, kai ishsiskyre mes, gyvename abu.
Man kaip sapnas ta nelaime, pagalvojus ima baime ir - nejauku.
Sazhine man nerami, daug klaidu sau primetu, nes pabudau.
Laiko daug dabar turejau, pagalvoti kaip pradejau, ka padariau.
Nesirupinu vaiku, nei to darbo nei pinigu - tu man pasakei.
Alkoholi tik pumpuoju, kitas mergas suvedzioju - man primetei.
Daznai iskeles savo ranka, stipriai duodavau per zanda - KAIP SKAUDU. Iskuoliuojau pasigeres, pasirodziau stiprus vyras - kaip negrazu, bet as tave myliu, myliu dar karstai, nenoriu suprasti, kodel palikai. Naktimis tu taip verkei. atsiklaupusi prasei - pasitaisyk.
Ir kito kelio neradai, mane viena palikai, ka man daryt?
Pasimetes as buvau, ziauriai tave izeidziau - labai gailiuos.
Noriu tave paprasyti, man duris neuzdaryti - taves ilgiuos, nes as tave myliu. myliu taip karstai. sugryztum myleciau tave amzinai. Atsiskleiskim nauja lapa ir pradekime si meta is pradzios, senas klaidas nedaryciau - tave ir vaikus myleciau visados. Atsiprasydamas maldauju, grisk atgal labai as laukiu. Ak per velu. dabar esu as kitas zmogus, pasitaises ir neblogas, tau prisiekiu, jokios gedos nedarysiu i namus laiku sugrishiu tikek manes. Plauciau indus nerukyciau, visa buta sutvarkyciau - DEL TAVES.