Į tavo šviesų langą
Pabelsčiau aš ir vėliai,
Kaip belsdavau kai laukei,
Mylėjai mane,
Tačiau lange šešėliai,
Du pilki šešėliai,
Tas antras jau ne mano, ne
Aš neateisiu, kol tau tai nepatinka,
Kol tavo ranka kviečiamai nepamos,
Tačiau žinok, aš vėl ateisiu,
Kai būsi nelaiminga,
Kai trūks mano žodžių jautrios šilimos
Plačiai duris praversiu
Ir būsiu lauktas svečias,
Svetys, kuris tik vienas paguodžia tave.
Lange bus du šešėliai,
O už lango trečias,
Kurį lietus nugins gatve
Aš neateisiu, kol tau tai nepatinka,
Kol tavo ranka kviečiamai nepamos,
Tačiau žinok, aš vėl ateisiu,
Kai būsi nelaiminga,
Kai trūks mano žodžių jautrios šilimos