serves ten. or one with a broken heart

Kaskart, kai per ilgai užsisėdžiu namie, pradedu norėti gaminti.
Tiksliau, pradedu norėti ypatingai gero skonio.
Ir tokiais atvejais net gliutamatas nebegali manęs apgauti - gal čia profesinis atsparumas chemikalams.
Anksčiau versdavau knygas su receptais. Ieškodavau TO.
Po to pradėjau juos kurti iš galvos.
O dabar į mano virtuvę atėjo internetas. Ir pora nuostabių "domestic goddess". Norėčiau tokia tapti. Kada nors. Geras vyras, jaukus namas, graži katė. Gal pora patrakusių vaikų.

Šiemet noriu šokoladinio torto. Labai šokoladiško šokoladinio torto. Nedidelio gabalėlio - tik skoniui pajausti.
Tokio kaip pirmame kurse - po pirmų pavasario semestro paskaitų užėjau į prekybos centrą ir ten radau ketvirtadalį torto - šokoladiniai biskvitai, šokoladinis pertepas, o aptepta storu sluoskniu šokoladinio kremo ir viršus, suformuotas į spygliukus, apibarstytas kakavos milteliais.
O gal tai buvo antrame kurse? Pamenu tik, kad buvo daug sniego, artėjo gimtadienis, ir buvo baisiai liūdna.
Šito torto vis dar ieškau. Panašu, kad jo nebegamina.

Tad šiemet bandau jį iškepti. Ieškau recepto, kepu mažas mažas porcijas.
Bet vis ne tas.

Sako, šokoladinis tortas gydo širdį. Visai kaip ledai. Bet lyg ir nėra nuo ko gydyti - niekas nesiteikia pabandyti sudaužyti manosios.
Gal ir nėra ką daužyti.

Šiandien kepiau šokoladinį šokoladinį.
Biskvitas sukrito tik išimtas iš orkaitės, o kremas (dar niekada taip puriai sviesto nebuvau išsukus) su cukraus gabalėliais - neištirpo, bjaurybės.

Valgau šiek tiek kankindama save - nes vis labiau netikiu, kad kadanors rasiu. O jei ir rasiu, tikriausiai nebeatpažinsiu.