Ir mano sapne švietė saulė (o juk dažniausiai, beveik visada būna tamsu) . Aš važiavau autobusu, tokiu senoviniu, aplink buvo keletas jaunų, linksmų žmonių, juokiausi su jais, šnekėjausi, ore tvyrojo vasara, spalvos šviesios, nuo saulės net blykštančios. Prieš išlipant, supratau, kad tarp tų žmonių - vaikinas, kuriam aš patinku, ir kuris man patinka. Toks tamsiaplaukis, garbanotas, mielo veido. Ir aš, tokia drąsi, klausiu, koks tavo vardas, susirasiu tave feisbuke. Jis truputėlį sutriko, sako: mano vardas? Aš feisbuke vadinuosi Kosmosas Kosmosas.
Ir pabudau.