Sapnavau

O taip.
Sapnavau.
Gal dėl to , kad trūksta meilės , o gal dėl to kad miegojau pusnuogė , o gal dėl to , kad padauginau citrinų arbatos ?
Sapnavau.
Savo vestuves. Esamuoju laiku.
Kas jaunikis? NEMAČIAU!
Įsivaizdavau juodaplaukį , arba blondiną..Nežinau.
Sapnavau matyt ilgai , bet atsimenu tik pačią pabaigą.
Organizavimą. Atsimenu , kaip mano nemėgiamoji auklėtoja buvo supykusi , kad jos nepakviečiau , o aš kaip eilinį karta nuėjau , jai nepabaigus nė vieno sakinio. Močiutė - organizavo vestuves .
Nupiešė piešinį , man padovanojo. Jame aš. Balta suknele.
Klasiokės - vis klausinėjo "kas jaunikis?" "kas jaunikis?"
O aš : "NEŽINAU"
Šaunu.
Ir suknelę.
Stovėjau kažkur pievoje , o gal bažnyčioje . Nors Dievu netikiu.
Tik mėgstu kartais jį šaukti. O Dieve!
Taigi . Stovėjau . Suknelė buvo balta . Žinoma . Puošta juodom detalėm .
Retro . Dievinu retro.
Stovėjau.
Ir laukiau . Svečiai laukė.
Svečiai pradėjo šnibždėtis : "o štai ir jaunikis!" .
Šypsojausi.
Kol negrįžo sesė . Vidury šviesaus neišmiegoto ryto .
"Nutraukei mano vestuves ..." - kažką mintyse sumurmėjau .
Ir miegojau toliau , bandydama prisimint jaunikio veidą. Kažin ar tas vaikinas nebuvo koks internetinis?
Ryte . Skubėjau čia .
Aprašyt tai .
Nes , pamiršti būtų gėdinga .
Pats šis sapnas gėdingas.
Koks iškrypimas ?
VESTUVĖS??
O Dieve!
Aš apie tokias niekad nesvajojau.
Ah..
Einu citrinų arbatos..