Rytoj bus vasario 14-oji

3 metai taip va prabėgo be miego. Be sniego. Be nieko. Ir koks didis sutapimas užsukt po trijų. Keista matyti šią vietą per dešimt ar daugiau metų nesikeitusią. Atrodo, tie patys žmonės, tik kitais vardais, kai kurie - tais pačiais. Atrodo, jau dešimtmetį čia nelindau, nors tik treji. Kas tai per laikas? Minutė ant popieriaus. Kažkada norėjau išmokti rašyti. Dabar išmokau fotografuoti. Nepasiduoti. Nestresuoti ir ramiai pamiegoti. Kabinti mergiotes. Grindis namuose pakloti. Daug šlamšto visokio. Tiesa, dar reiktų išmokti rimuoti. Į kalnus rėplioti. Korporatyviniams mulkiams nepasiduoti. Draugų neišduoti. Daug gali prigalvoti, bet su kiekvienu sakiniu vis labiau cringey atrodo. Reiktų baigti klastoti. O dieve - negaliu jau sustoti. Ir kai taip sau galvoje pasakai, supranti, kad šioj vietoj nieko dar neišmokai.