Ryte 2

Puodelis sklidinas atšalusios kavos stovi ant stalo ir žinau kas jį ten pastatė, tačiau raginimo išgerti negirdėjau. O ir atsakymą taip pat žinau : - ar tau reikėjo pasakyti ir kodėl aš tau turėčiau būti motina ? Nei pyktis mane užvaldė, nei priekaištauti noriu. Galų gale, išgerti puodelį kavos galima bet kada, tereikia prieiti ir išgerti. Tarytum aš skubėčiau. Minčių kaleidoskopas ir vėl man leidžia pasirinkti. Be abejonės, aš jos negersiu. Aš per daug išdidus kad bent jau sau pripažinčiau – neturiu poreikio, neturiu jokio noro rytais gerti kavą, tuo labiau šaltą kavą.
Išdidžiai ir abejingai apsisukęs žingsniuoju durų link. Dar minutėlė ir spragtelėjusių durų užraktas visai laiptinei praneša apie mano išvykimą. O kaip norėjosi išeiti tyliai...