tebeužtvenktas krantas – vos rusenančios anglys
bergždžiai susikaupiantys debesys lis
neramins ir ūžimas metalo gumos
tik laukimas–naktis – surakinti spyna
ne žaidimas – rimtai ir pavargus galva
be drąsos akyse net be žodžių tylių
nebegalima žlugti gyventi geriau
dailiai pereinant vėtrai padėt
ir dabar jau nebeskamba muzika vėjo
šakų gražuma ir lapai saulėti
plaukai vis tie patys – rievėti keliai
nebebus ir nebus to paties kas paskui
ir tylėdamas padedu tašką kasdien
nes tikiu neberasiąs tikrovės – baisu
ko bepripiešia vargšės mintys drugiais
kas išties nebesąmoningai lydi į mus
per sodus – lapus – nebelaistomą žolę
nesugaunamais potėpiais – bailiai garsu
nebe-peršinčios akys ir vėlei prigęsta