Rungtyniavimas

Rungtyniauti yra nuostabu. Kitą aplenkęs jautiesi geriau. Nes tu ne pats lėčiausias iš visų. Kitą apgavęs, tampi ne pačiu kvailiausiu iš visų, nes yra kitas, kurį net tu apgavai. Parašai gražiai taisyklingai šmaikštesnę frazę, susilauki palaikymo ir žiūrėk viduj, žarnose, pasitenkinimas kyla, koks aš geras, geresnis nei tas kurio niekas nemėgsta, mane mėgsta trisdešimt du žmonės. Tiek laikų gavau.

Rungtyniauti yra nuostabu. Tik prabėgęs ilgą distanciją ir pamatęs kiek daug dar neaplenktų priekyje (trys iš jų iš Kenijos), įsikali sau į galvą, kad kitą kartą rungtyniausi nuožmiau ir aplenksi dar daugiau. Arba tik tada pajauti, kur link visi juda, kas tobulėja, o kas tiesiog dreifuoja.

Rungtyniauti yra nuostabu. Nes tik tada tu esi dalis viso didelio bruzdančio organizmo, kurį vieni vadina gyvenimu ir juo mėgaujasi, rungtyniaudami kartu su kitais, tokiais pačiais. Kiti sako, kad tai sistema, kuri trukdo kurti ir būti tuom, kuom jie mano turintys būti. Treti stato ir griauna, pyksta ant kitų, nieko nesupranta, bet dėl to kaltina ne save, o aplinkinius ir visa procesą vadina - penktadienio vakaru.

Kaip rungyniauji tu?