Regresinė hipnozė

Ta mergaitė - jos vardo neištaria
suolo draugai, - kad ir kuo ji vardu -
man vardai nebesvarbūs, -

aš matau, jai atrodo, kad plyštame
kartais, dažniausiai iš gėdos, kartu
sutrupėdami, - arba

ji sustoja ties nebaigtu sakiniu -
bijo pabaigti ne taip, kaip geriau,
ir nesako iš viso,

lyg žiūrėtų pro žalzganus akinius -
dienos kaip vandenys bėga ir jau
niekas nekviečia biso.

Tos mergaitės veide - tik preliudija.
Akys kaip mažo stirniuko uoslė.
Neatšylantys pirštai.

Jos tėvai jau iš anksto apliūdi ją -
auga ne moteris, auga pelė.
Ji greičiausiai pamirš tai,

ir kaip meldėsi: Viešpatie mylimas,
Viešpatie, saugok mane nuo manęs,
visa kita praeisiu,

kaip praeina atoslūgiai pylimus -
einantys žino, kad kelio neras,
tad žemėlapius taiso.



Ilzė B.