rašliava, kai pavargsti versti

Ačiū Dievui už „Spraitą“,
už Spartaką dėkui.
Dar dėkoju už kaimyno šunį,
keliantį kas rytą.
Neužmiršiu būt dėkingas:
svečias nesivalo savo batų,
o kačiukas prisistato,
kai parsliūkinu pameškeriojęs.

Dar dėkoju už tą šieną,
kur randu parkritęs. Dūkstu.
Vis minkščiau nei gal' tikėtis
plebėju atgimęs lūkestis.