Raizgalynės

:)Nereikia teip raizgyt ir prisiraizgyt, kad paskui nusiraizgai už tūkstančio mylių.., nu tai ir raizgykis toliau, o ką aš? - ogi nieko. Džekutis nei raizgo nei maizgo, sėdi sau ant marelių krašto kojeles susimerkęs, makalauja, vanduo šiltutis, dienelė išaušus ir žiūri kaip žuvėdros duodasi, rėjos siūbuoja, kažkas kažką raizgalioja, o Džekutis tik sėdi ir žiūri. Žmogams yra duota raizgaliojimo laisvė, neištrauksi iš nagų ir nepasakysi - mesk, o tai nusiraizgysi į vidur jūros, o antru vertus ką žinai, - gal kas ir nori kuo toliau nusiraizgyt... Džekučiui ramu, jis žino, kad jo raizgialiukas jam po nosim: nusiraizgo - apsivelka, sudėvi - vėl nusiraizgo, vis vietoje, vis taip pat. O kur skubėt - saulė leidžias ir kyla, ir visur tas pats, tai ir sėdi Džekutis ant sava krantelia ramus: užeina pasijuokia, užeina paverkia, bet vis sau ramybiuje Ramybius svarbiausia, vat:)))