Pranašai

Nežinai, ką rytojus padovanos.
Turbūt sapnai yra pranašai, kviečiantys susisupusius migloje norus pildytis...
*
Stengiuosi palaukti, kol užmigsi, kad galėčiau grožėtis Tavo ramiu veidu, dailiais antakių įlinkiais, prisirpusiomis lūpomis, kurios ką tik lietė mane...
Maži stebuklai...
Stengiuosi įsiminti kiekvieną Tavo gero veido bruožą, kad turėčiau kuo šildyti šąlančias mintis, kai būsi toli.
Kokia aš laiminga!
Mažos boružės ropinėja pirštų galiukais, paskui visos kartu pakyla ir skraidžioja kambary.
Užmiegu su vos įžiūrimai Tavo lūpų kamputyje žaidžiančia šypsena.