tas plakatelis iš recycled material priesais akis NEVER GIVE UP mane isves is proto. Tikrai myliux dalai lama, bet as turiu sedėt ir rasyt milijonus puslapiu, is dulketu knygu, kaip dulaitiene glemzaite pavalgius gardziu kupiskenishku vedaru pirtis aprasho, poto oj kaip smagu. nu ka daryt. tiek mazai liko ir man taip sunku. o ryt dar ta imbeciliška kelione i vilniu su grupiokais sushutusiam autike su puko radiju ir limonadais. Kurva mat, kaip cia istverus?
O kaip butu zeba, jei dirbciau ortopedinej imonej. daryciau raishiem vaikam batukus su platforma ir poto su kolektyvu draugiskai laimetume kelione i egipta. gryzciau nu sakes kiek ispudziu pasrivezus, antai kaip cheslavos muiline sugedo prie Dzhosero piramides, ir kaip visi uz 50 dolciu jojom an kupranugariu aplink prisnerksta aptvara, kaip man mirksejo ta zmogaus liuto skulptura. ainasau.


Svetlana Ryžikova


