Vis dar negaliu patikėti, kad buvau ten.
Nors šiandien ir nebeprakalbu, ir šiek tiek maudžia kūną,o svoris kažkodėl nukrito iki kritinės ribos - 43 kg, tai atrodo per menki įrodymai...
Ech. Kaip sapnas, tikriausiai todėl, kad tai viena iš išsipildžiusių svajonių. Tik blogai, kad taip greitai baigėsi. Gal jei mėnesį kasdien vaikščiočiau į jų koncertus, tada ir patikėčiau, jog ten buvau.
Galvoje skamba Bri Molko, dainuojantis Special K.
Akyse - susikabinusios rankos per "Follow The Cops Back Home". Ir šiaip. Tai buvo nerealu.
Sėdėjom po koncerto prie UPA, rūkėm cigariles ir sakėm, jog dabar - nors numirt. ;)