Pirmadienio ryto mintys

AAAAAA! Kas čia dabar? Žadintuvas? Iš kur?! Kaip?! Patraukit kas nors jį nuo mano galvos!!! Nuo kada eiliniams piliečiams atimta teisė į miegą?!  Dink, bjaurybe, dink, va šitaip tau, va šitaip, še, še... O! Nutilo. Pagaliau. Ech, dabar persiversiu ant kito šono, ir... EIK TU PO VELNIŲ, nu kam gi šitaip plyšaut? Koks kvailys vakar tą žadintuvą įjungė?! Pala pala, čia kažkur turėtų mygtukas toks būt... O, štai šitaip. Dabar tylės, bjaurybė, ir nė necyptels...

Bet keltis vis tiek reikia. Taip taip, rei-kia, rei-kia, rei... Na gerai jau, gerai, keliuosi, kad tik ta sąžinė užsičiauptų. Taaaaip, dabar pasistengsim kažkaip apsirengt... Nukiūtnt iki tualeto neužsikabinant už lovos kampų, durų rankenų ar dar kokio nors mirtinai pavojingo objekto... Oooo, po apsilankymo išvietėje pasaulis truputėlį prašviesėja. Nusiprausus - dar labiau. Taigi taigi, kas dar ten pas mus ryto programoje?

Šaldytuvas, šaldytuvas, šaldytuvas... Velniava, kodėl vakar nieko gero nenusipirkau? A, sekmadienis gi buvo... Taaaaip, ką mes čia turim? Berods, teks apsiriboti kiaušiniene. O ką, visai skanu... žagt... skanu, skanu. Čia tik taip atrodo, kol skrandis tuščias. Kiaušinienė skani, kiaušinienė skani, kiau... Mmmm, o sprendžiant iš kvapo gal ir tikrai visai nieko bus. Tik truputį dešros, daaaug padažo... Ir kokią nors nesąmonę youtubėj, kad atitrauktų žvilgsnį nuo lėkštės.

Va šitaip. Pasitikrinam paštą - atseit per naktį kas nors galėjo paršyti - permetam akim "Delfį" (taip pat nieko naujo - nei pasaulinio karo, nei pasirodžiusių ateivių, net kokios nors, kad ir pačios mažiausios revoliucijos. Nuobodybė.) ir, apsivynioję šaliku, kiūtinam laukan. Mažyčiai džiaugsmai - liftas veikia, lietaus beveik nėra, troleibusas nuvažiavo prieš pat nosį. Ko gi dar gali žmogui reikėt?