Pataisytas: geras

Šiandien mačiau paukštuką. Jis juokingai strikinėjo ant šakos, reguliariais intervalais užmerkdavo akis, pakreipdavo galvą ir ilgesingai švilptelėdavo. Toks elementarus ir niekam nereikšmingas faktas, sakyčiau, tik pamanykit, paukštukas ant šakos. Tačiau šįkart tai nebuvo kažkoks eilinis paukštužėlis, giedantis savo kvailą giesmę. Šįkart tai buvo paukštis, privertęs mane kuriam laikui nutraukti labai eilinę savo kelionę ir suklusti. Tuomet pamačiau žolę. Ji buvo gerokai žalesnė negu toji, kurią mačiau paskutinįsyk. Kvepėjo taipogi kitaip. Keisti pastebėjimai, ir viskas per tą paukštuką. Jis kažką turi, pagalvojau, ir skubriai nukaukšėjau kasdienio tikslo link. Švilpautojas dingo medžių tankmėje, o aš po to dar ilgokai galvojau apie žolę.