Pasekmė. Per Vėlines.

Aš nežinau, ar reikia man eilių,
Kai skauda viskas - iki nekalbėjimo.
Ir aš keliauju, kai naktim guliu
Bei šlovinu drąsiausius nusidėjėlius.
Kai neklausydama maldos - girdžiu,
Lyg vėjo šnabždesį bemigdant rudenį:
Galbūt aš tylą savyje kuriu
Iš paslaptingos sutemos preliudijos,
Iš realios apatijos karų,
Kada vaidenas Vėlinių melodija.
Nereikia man visai jokių eilių -
Kapuos romantika akim apnuodytom.