Parafllijos (lietuviškai, nes Lietuva lietuviams)

Prisiprašiau.

Reikia eiti išpažinties.

Gal tada laukimas nustos.

Gal tuomet laukimas išeis.

Ir vietoje laukimo pasibels vagis.

Noriu, kad mane pavogtų

Intenciškai,

Sąmoningai,

Libidiškai,

Su meile,

Klaidom.

Be taškų,

kablelių

vaikiškais veidais

teisėsaugos įsikišimu

geriausia

vagystė

pasaulyje


Tau.
 

Net dvikalbystė lengva.

Kai tu šimtaakis ir šimtarankis, turėti du liežuvius lengva.

Ir ten, čia, tarp šių liežuvių ir mano minčių, buvai, esi, tu. Visuomet.

Suskydusi proza jau dabar nebecenzūruojamam adresui.

Kažkur chrūsčiovkėj, su aptrūnijusia laiptine, nuvytusiom gėlėm ir svastika rūsyje.

Kur laikas sustoja ir ištįsta, vanduo neteka, o lengvai plevena, o mudu miegam amžinoje letargijoje.


Nelegalūs dalykai.
Vagystės.

Mano imbeciliška kalba.

Skubu užbaigti, kad neparašyčiau ko baisaus ir žmogiško.

Viskas išsakyta, išjausta, išliesta. Per pasaulį, rodos, praskrosta, visapusiškai.

Pasirodo, ne.

Ir tuomet, pasirodo, esi tu.

Ir visi mano eskimų bučiniai ir kalbos tamsoje ir šventieji pašventinimai atsistoja prieš mane išsyk.


Neturiu žodžių, gracijos,

Rankos mostų.

Nieko neliko.

Gėdos neliko.

Noriu išlaukti.

Ir tuomet niekad nebelaukti.

Jausti.

Per naują.

Iš seno.

Jau per naują

Jau dabar

Prisiprašiau

Intenciškai,

Sąmoningai,

Libidiškai,

Su meile,

Klaidom.

Be taškų,

Kablelių

tik

nevykusia

proza

iki

kito

karto