Šiandien sėdėjau ir mąsčiau apie prabėgusį gyvenimą: apie tai, ką padariau, ko nepadariau, ką galėjau padaryti, bet nepadariau, ko negalėjau padaryti ir nepadariau ir tada supratau du dalykus:
1) nereikėjo man stoti į magistrantūrą,
2) reikėjo mesti magistrantūros studijas, kol dar galėjau.
Tada nebūčiau atsidūrusi šitoje padėtyje, kurioje esu dabar. Tačiau iš kitos pusės, per tuos du studijų metus aš praturtėjau dvasiškai; tarp dalykų, kuriuos žinojau radau daugiau bendrų ryšių ir dabar matau tam tikrą visumą.
Gyvenime nebūna atsitiktinumų ir niekas veltui nevyksta. Ir visgi per aspera ad astra.
...o kažkada įtariau, kad aš esu aiškiaregė, bet tai jau kita istorija...


Metalinė Kumelaitė
