of all the things I lost I miss my minds the most

siandien visur ieskojau saves, kolkas radau tik kruva tusciu lapu, sena megstini ir kiauras kojines...
nepasiduodu.
parasiau laiska ir jokiu budu jo neisiunciau.
ne uz ka to ir nedarysiu.
kai rasiu save ateisiu ir parodysiu visiems.
jei sau nepatiksiu pasikeisiu i kitokia. o kas trukdo?
( dar pabandysiu susitaikyt su savim)
zadu at(si)imti tas saves daleles kurias isdalinau. niekam is esmes ju nereik. isskyrus mane.
man reik. sustiprinsiu jas ir sukursiu ka nors salto ir nerealaus. tada gyvent bus lengviau.
....ir jau niekad man nebepadarys nieko blogo.
dar radau isdziuvusias nosines po lova. ( tai tik irodymas (daiktinis) kad viskas praeina ir pasibaigia)
katatonija...
nezinau nezinau nezinau..kazko niekaip nesuprantu...
deginu laiska. mokeciau nuzudyciau.
ne viskas pamirstama, bet viskas atleidziama.
numanau kur saves ieskoti, bet yra dalyku kuriu sau tikrai neleisiu. ( grieztai ir taskas)
laukiu kol kas nors nutrauks tyla... ir jau atrodo, kad beprotybe tampa normaliu reiskiniu, kuris leidzia jausti...