http://rasyk.lt lt KitoKs info@rasyk.lt info@rasyk.lt
ir kai jau tik turesiu jegu parashysiu ka nors labai tokio, protingo ar grazhaus ar nevermind...

kai tik galesiu...

kazhkas yra ne taip (kaip norechiau arba kaip turetu but) ir as visishkai nenoriu prisileisti nieko artyn... (uzhrakinsiu duris ir paleisiu pikta shuni)

dar nesu buvusi siena. galiu pasakyt,  jai nieko gero.

ir kai shian dingo elektra supratau, kad viskas daug liudniau nei atrodo (ir visai ne del elektros). proga pabuti absoliuchiai vienai, ta prasme be jokiu elektronikos prietaisu ar shviesos užuomazgu, kol neradau zhvakes, nieko gero nedave. bijau tylos ir ramybes. tada pradedu galvot daug.

ishsekimas butu vienas ish tikslesniu zhodzhiu, bet vis tiek dar ne tas. ]]> Thu, 08 Dec 2005 19:26:53 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/giving-me-go-by/201001.html http://rasyk.lt/dienorastis/giving-me-go-by/201001.html nemaniau, kad taip moki...
negaliu irodyt, kad klysti...
gal del to ir slykstu. ]]> Sat, 03 Dec 2005 19:04:04 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/_down_-with-you/199990.html http://rasyk.lt/dienorastis/_down_-with-you/199990.html keistas noras palikti viska, kaip yra...
neirodinesiu, kaip stipriai kazkas suklydo... ir jau tikrai nedursiu pirstu - kas del to kaltas.
reiktu pabandyti save suprasti, turbut nenoriu, kad butu blogiau..
reiktu eit pavalgyt. visiskai nenoriu. baikt namu darbus irgi.
kartais gali suprasti, kad esi daug vienisesnis nei atrodo. tai praeina. bet ar pasikeicia?
vakar savotiskai stebejausi savim.
nesuprantu, kaip galima manes prasyti atleidimo, jei pykstu tik ant saves. gal be reikalo. nusprendziau, kad pati kalta, jog leidau man taip padaryti. suprantu kodel, tik nelabai - kaip taip galima.
nesuprantu, kaip galima prasyti, kad viskas butu kaip anksciau, as juk ne avis, kuri dauzo ir dauzo galva i vartus, kurie neatsidarys ( kad uzdaryti suprantu trenkus karta).
nesuprantu pasakymo, jog visi verti antro sanso. gal ir reiktu sutikti, bet, matyt, ne visada.
nezinau kaip dabar gyventi. tai nereiskai, kad "sugriuvo visas mano pasaulis" (visgi tragikomiski man tokie pasakymai), tiesiog nezinau kaip reiktu elgtis.
dabar turbut tyliai pyksiu ir busiu nusivylus, bet visai nebandysiu pataisyt visko...
ir, po velniu, tikrai nezinau kodel taip..
gal abejingimas kyla is nusivylimo, kad kazkam mano zodis nebutinai tiesa...
o gal per daug tikiu viskuo, ka tas kazkas pasako... ]]> Sat, 03 Dec 2005 14:57:41 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/i-was-about-to-leave-your-show/199958.html http://rasyk.lt/dienorastis/i-was-about-to-leave-your-show/199958.html uz lango ziema.. svelnus saltis...
galeciau dramatiskai ir tragikomediskai pasakyti, kad mano sirdyje dabar tas pats.. bet ne velnio...
"achiu uz atviruma, tiek tenorejau"
dievinu mazai vazinejamas gatveles aplink savo namus... tokios ramios, baltos... nuogi medziai...keli blausus zibintai vos apsviecia blizganti sniega.. (tikras lyrinis nukrypimas)
taip noretusi pasiimti ka nors uz rankos dabar ir vestis pasivaiksciot... tik, po velniu, ner ka...
gal ir nereikia... gal taip tik geriau... (cia is serijos - "viskas gyvenime turi savo prasme") kam dekoti uz atviruma, kuriuo netiki?
reiktu eiti mokytis, bet jauciuosi pavargus. turbut ir esu, mazai miegojau. reikejo juk "atiduoti duokle draugams" kai tevu ner... nieko gero, tik tvarkymosi kruva. ir nuovargis dar. praejusi penktadieni buvo geriau. trumpam. akivaizdu del ko, bent akys pasidziaugt galejo.
"kodel visda elgiesi taip, lyg viskas butu ok?"
visgi gamtos grozio stebuklas pas mane uz lango.. gal pasidariau jautri ir siaip suminkstejus, kad taip groziuosi?
pasiimsiu su savim savo suniukus... rankos nepaduos, bet pasivaiksciosim.
reik gi su kuo nors pasikalbet man sian.
viskas.. keliauju.. ]]> Sat, 03 Dec 2005 14:56:54 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/cold-as-your-glare/199957.html http://rasyk.lt/dienorastis/cold-as-your-glare/199957.html esu absoliuciai antipatiska viskam...
betkam....
lyg buciau kazkokiam kvailam suletintam filme prasta aktore...
nieko nenoriu... ryte neturejau jegu net i mokykla nueit..
rankos svyra...akys kazkokios... pati kaip negyva...
praradau tikejima.zmonemis. gal ir siaip graziom dienom...
viskas kazkaip suknistai bjauriai negerai.
negaliu pakest kai manim netiki.. negaliu pakest kai negaliu apsigint... negaliu pakest kai mane tyliai niekina... meluoja i akis... griauna mane...
mano savijauta man paciai nesuprantama.. seniai juk mokejau save apginti, myleti.. mokejau neprisileisti per arti zmoniu kurie yra "blogi"...
ir tikrai ne vakar esu gimus kad galeciau stebetis kaip kartais del saves zmogus sumauna tave...
bejegiskumas pjaunantis dalykas...
visi turim silpna vieta... jauciuosi sunaikinta kartu su savaja...
skaudus zodziai skamba ausyse... lyg uzstrigus muzika...
nedramatizuoju...
taip dar nebuvo...
gal reik pasidziaugt..gyvenime turbut viska patirt reikia... ]]> Sat, 03 Dec 2005 14:56:03 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/im-losing-my-religon/199956.html http://rasyk.lt/dienorastis/im-losing-my-religon/199956.html naujienu jokiu
laukimas visgi neatsirado
analizes taip ir neparasiau
“geriau” neatejo
ignoras tvirtai savo vietoj
guleti ir nieko nedaryti… arba sedeti arba net pati nezinau ka…
pamastykim apie tai, kad ne visad zmones tokie kaip as apie juos galvoju. Pripazinkim, kad idealizavimas pas mane priimtas ir gerokai uztestas procesas (o dar sakau kad ne maza mergaite). Ka padarysi… I am what I am (and f*** everything). As nesusimastau…
nesusimastau ir apie tai ar normalu nesugebėti verkti, o jei pratruksti nemoketi sustoti. Atrodo visai normalu. Gal iprasta pakankamai.
ne, as nesiskundžiu.
viskas gerai.
ipratau. ]]> Sat, 03 Dec 2005 14:55:22 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/round-and-round/199955.html http://rasyk.lt/dienorastis/round-and-round/199955.html na, ta prasme kazko labai noredavau, laukdavau, tikedavausi, svajodavau gal net. ir netgi jei tai - savaitgalis, kazkokia kvailyste ar pertrauka po uzknisusios pamokos, visvien malonuma teikiantys dalykai. kazkokia prasme or something... o dabar nieko kazkaip. jokio postumio, prasmes, esmes kokios ar siaip (no reason at all). tusciai - sakyciau. Arba as nieko nelaukiu arba puikia suprantu, kad ner ko... siaip cia beveik vienas ir tas pats... truksta turbut kazkokio spyrio i subine ir galimybes vest save pirmyn. ( "na va, dar truputi, o tada tai jau buus'').
niekas garsiai sklando ore...
tai nereiskia kad prapuole kazkokie "tupi" "pramoginiai renginiai" ar geri filmai per tv. kazkas kito cia.
na, net kai svajoji. turi vilti, kad someday tai ivyks, sedi ir lauki..(arba bandai veikti).. bet tai vistiek sis tas...
nera ko laukti, ko gero. gal nebent tevu isvaziavimo, logiskai pamascius 11 dienu be ju turetu but visai nieko, bet ypatingos prasmes cia kazkaip nematau. nebus tevu, poilsis savotiskas,gal, bet tai ir viskas. nenoriu nieko. ir nera kada.
paseles debilizmo ratas (..tas persikreipes veidas masinos lange.. et, velniop viska.. tave ypac..)
zinau, tureciau laukti to "geriau", juk jis turi ateiti, bet kazkaip netikiu as juo... (va ko nelaukiu tai zinau. o nepabegsiu. pradedu jausti laiko fobija)
"tai ir ka darysi?" - paklausiu as saves ir kaip visada kaltai tylesiu. kaltai pries save, matyt.
taip durnai iseina, kad laukimas, velniai zino ko, tapo savotisku mano gyvenimo pagrindu.
o tai jei nieko nelaukiu, tai kaip???
------
uzmest ignor'a galima ne tik mirc'e
-------
manyciau tureciau jaustis kalta, bet nesijauciu ne kiek.
tas kvailas zmogeliukas siandien mane nuramino. zinau, kad grizus namo buciau bandzius verkti ir man butu nepavyke, (o tai, jeigu ka, daug blogiau uz bliovima (verkima aut.past.) bet koki) (cia del to, kad dar viena mano egzistencijos problema - nebemokejimas verkti t.y issilieti) o jis priverte pasijusti sutrikusia (neisivaizduoju kada paskutini kart taip jauciausi) ir reikalinga savotiskai (sito tai dar labiau neatsimenu, jei neskaitysim isterijos priepuoliu telefonu). apkabino mane ir tas ramus jo veidas ( nors greiciau ramybe jo veide) nuramino ir mane. jausmas buvo panasus i ta kai sakai - "man gera". tiesa pasakius tokio nekalto (pabreziu - nekalto) apkabinimo man reikejo.
gal galeciau pradeti galvoti kada tai vel pasikartos ( suku link to, kad reiktu laukti. jauciu butinybe susirasti ko laukti) ... gal galeciau pradeti dazniau apie ji galvoti ir laukti jo, patiketi.. (prisibijau to zodzio kaip tai vadintusi, bet butu grazu..)
bet ne.. tai tik galeciau.. nezinau ar moku... jausmu dehidratacija. nieko nuostabaus, man ir nereikia.. (meluoju)
reiktu viska pabaigt optimistiskai, bet ne. neturiu minciu kaip. ( beje prisipazistu - analizes taip ir neparasiau.. jezus marija juozapai sventas)
susiemimas butinas - suvokiu pilnai ir net tikiu, kad esu "teisingam kely' (bet man jis nelabai patinka. vyksta surobotejimas totalus)
kita vertus, kai nieko neturi tai ir neprarandi nieko.. ( cia tai as saves i nuskriaustosios pozicijas nestatau, prasme uzslepta..)
radau optimistiska minti..:)
isvada: "viltis durniu motina" as vilties is esmes neturiu, o tiksliau nesiviliu nieko. vadinasi - protingeju, arba, maza to, jau esu protinga.
su tuo save ir sveikinu.
---------
isjungi kompa ir tau nusispjaut kas tam mirc'e
o tai ar gyvenima verta\galima taip lengvai isjungt..?
-----------
"susimastykit. pagalvokit" ]]> Fri, 02 Dec 2005 23:51:48 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/and-i-want-nothing/199870.html http://rasyk.lt/dienorastis/and-i-want-nothing/199870.html ...jauciu salti. Turbut ne del to kad ivyko kas nors tragisko. Tiesiog salta ir tiek. ( tiesa, taip buna kai jaudinuosi).
ne, dabar as nesijaudinu. Viskas tiesiog niekaip, gal net ir gerai.. Juk suprantu viska taip aiskiai kaip kad matau ta dideli puoduka arbatos ant savo stalo.
Praradau kazkaip daug malonumu..(tik dabar susimasciau) na ta prasme, kad tai man nebeteikia to gero jausmo. darausi neramus zmogus. gal pati kalta.
kad ir asaros... kai budavo bloga issiverkdavau ( turbut nieko nuostabaus, zmogiska manau) na o dabar arb nebesugebu arba daros tik blogiau ir nustot negaliu. keistai kazkaip.
anksciau susirngydavau i foteli su karstos arbatos su pienu puodeliu ir galvodavau, "fantazuodavau", snekedavau su savim ar kuom nors isivaizduojamu (sounds crazy, i know) siaip ar taip budavo gera. dabar nebe. ir dar daug visokiu dalyku. nezinau kodel taip ir ar tai praeis. galeciau pasakyti - "kaip bus taip gerai", bet taip negalvoju.
Nelabai moku itikint save, nors, kartoju, suprantu viska aiskiai. tai kaip cia iseina? kovoju su savim? tai as nelabai viena tada...gal cia koks asmenybes susidvejinimas ar "wtf"? hmm.. oi kaip negerai... rrrrr..(sakyciau)
skundziuos kad neturiu viskam laiko, o va sedziu ir rasau rasliavas kazkokias.. (tiesa, sazines grauzatis dideja: geriau jau parasytum ta analize)
nu zinau kad makalyne cia kazkokia. nesuprantu kaip sutvarkyti viska. nebuciau linkusi del to kaltinti vieno zmogaus, bet visko gali buti.. su manim ypac.
gana mieloji, link gero tai nenuves, juk pati nesi kvaila ir viska puikiai supranti.. nu gerai ne visi viska, bet visvien... susiimk po perkunais.
kai padarysiu visus darbus - didziuosiuos savim...
kai istrinsiu is kompo ta nuotrauka ir jos nebeieskosiu - didziuosiuos dar labiau.. (kol kas gal dar ne laikas) reik pasistengt, nes kas kitas jei ne pati... tai...
... viena...
et ir velniop. neblogai ir vienai ( jau beveik tikiu, visad zinojau kad saviapgaule, tfu savitaiga, dalykas galingas) pasistengsiu.. jei ko neturesiu - susikursiu...
jei nezinosiu - susigalvosiu...
jei kas bus ne taip - istrinsiu lauk...
va teip... einu rasyt analizes (dabar jau tikrai) viskas bus gerai..turi buti.... ]]> Fri, 02 Dec 2005 23:50:55 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/sweet-confucion/199868.html http://rasyk.lt/dienorastis/sweet-confucion/199868.html nepasiduodu.
parasiau laiska ir jokiu budu jo neisiunciau.
ne uz ka to ir nedarysiu.
kai rasiu save ateisiu ir parodysiu visiems.
jei sau nepatiksiu pasikeisiu i kitokia. o kas trukdo?
( dar pabandysiu susitaikyt su savim)
zadu at(si)imti tas saves daleles kurias isdalinau. niekam is esmes ju nereik. isskyrus mane.
man reik. sustiprinsiu jas ir sukursiu ka nors salto ir nerealaus. tada gyvent bus lengviau.
....ir jau niekad man nebepadarys nieko blogo.
dar radau isdziuvusias nosines po lova. ( tai tik irodymas (daiktinis) kad viskas praeina ir pasibaigia)
katatonija...
nezinau nezinau nezinau..kazko niekaip nesuprantu...
deginu laiska. mokeciau nuzudyciau.
ne viskas pamirstama, bet viskas atleidziama.
numanau kur saves ieskoti, bet yra dalyku kuriu sau tikrai neleisiu. ( grieztai ir taskas)
laukiu kol kas nors nutrauks tyla... ir jau atrodo, kad beprotybe tampa normaliu reiskiniu, kuris leidzia jausti... ]]> Fri, 02 Dec 2005 23:49:53 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/of-all-the-things-i-lost-i-miss-my-minds-the-most/199867.html http://rasyk.lt/dienorastis/of-all-the-things-i-lost-i-miss-my-minds-the-most/199867.html