*...odė Jūrai

...vieną ankstyvą rytą išėjome pasitikti pelenuos degančio ir pamažėl kylančio saulės rezginio. taip gera, kai sustoji ir vis dar negali suprasti. tai širdžiai reiškia daugiau nei banguojantis ežeras ar vilnijantis vanduo. tai tarsi nugyvento kelio metafora, apgirtęs horizontas, tarsi paslapčių dėžutė, kurioje nuskęsta visi laimės ir visi nelaimės mirksniai. žinai, jūros kvapas, smėlis tarpupirščiuose, ošimas-tobula vandens, vėjo ir laimės muzika, nesibaigiantis melancholijos menuetas, be atvangos siūbuojantis sielos ir akimirksnio valsas. vis dar nežinau, kas man yra jūra. bet, žinau, kad Daug. ir kiekvieną kartą Ten, aš nežinau, kokia melodija skambės man ausyse ir kaip jausis širdis. nes jūra pati renkasi šokį. pirma suima už delno. ir nusprendžia, kada paleisti. tą ankstyvą rytą paskendau melancholijoje. atsiskyriau. milžinai, rodos, keliavo per galvą, visas gyvenimas, rodos. žinai, Ten plyti tik vienas kelias, valandų valandas pėdini linija, kur trenkiasi bangos ir byra smėlis. statai pėda po pėdos. ir taip, jei tik nori, nors ir visą amžinybę. jokių sankryžų, abejonių ar nerimo-tik vienas kelias, pasirenkantis tave ir vedantis į paslaptį, kurios ieškojai -galbūt- jau  net nuo tada, kai nuoga bamba šypsojos saulei, o tavo mažose rankutėse tirpo smėlio pilies barikados. tai kelias. tai nieko ašigalis. simfonija. krislai gintaro ir plakančios žiaunomis žuvys, įpynę savo dusulį jūrų žolėse.tai...