[Nevanduo]

akligatviais vėluoja vakaras ir tinsta
ant stogo atbrailos paslydęs noksta
kai sutemas šaltas šaltai išvydęs
nešu namo kartóninę lelijų puokštę...
(...)
... ir nedažni svečiai už lango lėbaus
sutūpę ant šaknų namų sužvarbusių
o man sapnuosis miestas ir jo niekas
senamiesčio stogais vėluojant vakarui