Net dangus pravirko

Gerklėj sustingo žodžiai
Ir ašara aky. 
Man taip be galo liūdna 
Geriausio draugo netektis.

Dar tiek planavom,
Tiek tikėjom. 
Svajojom susitikt.

Buvai tu Mūza, įkvėpėjas, 
Buvai tu kelrodis manam kely. 
Vai kas dabar suredaguos? 
Kas kablelius, brūkšnius man sudėlios? 

Taip netikėtai išėjai.
Tik vėriniai prisiminimų liko. 

(ATA Vidui Kavaliauskui)