Nesuprantu

Suspaudė širdį...Kas nutiko? Nesupratau... Žvelgėme į tolį ir nematėme nieko, kodėl? Rūpesčiai, asmeniškumas, kurio negali atskleisti... Nebežinau... Tiesiog gera jausti tavo žvilgsnį tik jis ne toks kuris žvelgdavo ankščiau, arba aš pasikeičiau...Rodos ne, tokia pat naivi, vaikiška ir pasitikinti tavimi, tik tu...
Kas tu, mažas debesėlis nusileidęs į žemę ir nežinantis kelio į namus? Pasiklydęs gandras tėviškės laukuose...Susimąstęs, uždaras bet ...Net nežinau, kaip paklausti, ką pasakyti, patarti ar padėti... Noriu priglusti, pasislėpti bet bijau likti nesuprasta, žinau tu kitoks nei aš, bet kodėl kodėl nėra šilto žvilgsnio, paprastos šypsenos tavo veide. Kur dingo tavo šiluma, paprastas žvilgsnis mėlynų akių? Laukiu, tikiu grįši ir po pavargusios dienos pasibeldęs į savo širdį atversi ją, liks ji atvira, paprasta šilta bet tolima man, kodėl? Juk  ne viena diena, kai to laukiu, tik kaip sulaukti atviros širdies kelionių? Kas liečia tavo kasdienybę suprantu, tik kaip padėti tau, kad tų rūpesčių būtų kuo mažiau? Jaukumo, paprastumo ir dviejų žmonių bendravimo laukia kas tiki šilta saule, širdies karštumu ir meile, kuri gyvena  ne vien glamonėse, bet paprastame žvilgsnyje sužiba kaip perlas ar gintaro krislelis smėlyje prieš saulę.

Eime paieškoti ir sugražinti į realybę mūsų jausmus...