Nes dienos turi savo ritmika ir aš į jas nespėju.Tavo taktas visiškai mane supainiojo ir žiūrėk kas liko... didelė pauzė mano gyvenime. Vai kodėl turėjai pasiimti visas natas.
Neatsimenu giesmių, kuriomis garbinome būti ir iš naujo kurti turiu savo pradą. Bet žinai, kad atleidžiu tavo nuodėmes visas. Tu saldžiausias rytas, kuris kada nors išaušo mano gyvenime. Ateik, sujauk mano sapnus dar tųkstančius kartų. Pabust iš tavęs - tai skausmingai nepakartojama atgaila. Žinau, kad ne vienas gyvenimas tau skirtas ir švelnus šypsnis veide isižiebia, nes tu manai, kad tavo misija baigta.
Mano nuodėmės netelpa šiame parametre.