„Aš daug laiko praleidau, studijuodamas abstrakčiuosius mokslus; jų teikiamų žinių nepakankamumas atgrasė mane nuo jų. Kai ėmiau tirti žmogų, pamačiau, jog tie abstraktieji mokslai jam nebūdingi, jog aš dar labiau nutolau nuo savo padėties, gilindamasis į juos, negu kiti, jų neišmanydami; aš pateisinau kitus, jeigu jie mažai žinojo. Bet aš maniau, jog bent jau rasiu daug žmonių, kaip aš, tiriančių žmogų, ir jog tai bus tikros ir jam būdingos žinios. Aš apsigavau ir čia. Žmonių, tiriančių žmogų, yra dar mažiau negu studijuojančių matematiką. Nemokėjimas tirti žmogų verčia tirti visa kita. Bet argi tai tos žinios, kurių žmogui būtinai reikia? Ar ne geriau net jo paties laimei viso to nežinoti?“
B. Pascal. „Mintys“.


Sara__



