ne mano, bet tau

su skepeta nuo skruosto,
nubrauk ir nuramink
atrask mažyti juostą
su degančia širdim.
prisėsk brolau po gluosniu
ir skęsk gyvom viltim
tikėjimu nuklostyk
šešėlį po savim...
išgirsk, kaip rūkas byra
į upę be krantų
ir groja rytas lyra
vėl tūkstančiams žiedų.
sūpuojasi po gluosniu
sūpuoklėse sparnai
tu angelą paguoski
jei kelio neradai...
aš nieko nežadėsiu
tu juk mane žinai.
tik saulę ritinėsiu
po pievą vakarais