Narui

gal ir gerai tu padarei, vistiek nesupratai, kad visa menesi jau buvau apsvaigus, akimirkai prasiblaivius iskart vel pasinerdavau i ta pati...ne nesupratai, kad visos mano sentimentalios zinutes yra apsvaigimo pasekmes...negaliu sakyti, kad viskas netiesa, bet kad aptemimas tai tikrai.
ir tu kaip sapnas mano mintyse. as net ne viska prisimenu, ka man apie save sakei. ne del to, kad su kitais painiociau:)bet del to, kad painioju realybe su vaizdiniais, kurie iskyla nevalingai ir suklaidina mane, ir as nebezinau (kaip banalu ir kaip nepavydetina is tikruju) - sapnuoju ar ne siuo momentu.
bet prisimenu tai, ko visai nenoreciau prisiminti. tavo odos kvapa. vos juntama cinamono aromata. paskui kuri ejau. ir kaip akys tavo blizga tamsoje. kaip zveries:)
ir kaip dariau kvailystes, viena po kitos, spontanisku poelgiu virtine:)ne negali isivaizduoti, ka as dariau (verciau nesakysiu):) ir virs viso to karaliavo vos juntamas cinamono aromatas nuo vienos tavo kaklo duobutes, tempdamas mane zemyn zemyn zemyn zemyn zemyn

iki alpimo.


jau antra diena blaivam stovyje. delioju daiktus ir mintis i savo vietas. ak toji twinsouls ideja...manau, kad radau tave:)