Ish pradzhiu susitikau sena vaikystes drauge, kuri nusivede mane pas save i namus, jos namai buvo tokie patys tik atvirksciai, veidrodinis principas. begiojo jos dukterecia ir virtuvej sutikom jos mama, krios veidas buvo labai didelis ir lupos padazytos ruzavu perlamutru. Kambary metesi ivairus maiseliai ir drauge pasake, jog cia jos mama is visokiu augalu daro kremus ir pienelius. viename buvo agurkai su saltalankiu bei cinamonu. Drauge pradejo traukti dezes su senais laiskais, nuotraukom ir prisiminimais. Pirma nuotrauka buvo mano klasiokas martynas, jis buvo su vestuvine suknele tarp pageltusiu lapu ir ramunes aureole. Toliau ji trauke ivairias atvirutes su kazkokiais vienalasciais organizmais, betraukdama pasakojo ir klausinejo ar as prisimenu Donce? neatsimenu Donces sakiau jai, atsimenu Tomyka, kuris gyveno smetonisko namo palepej ir jau budamas 10 metu turejo auksini danti. O ji manes klausia kaip as galiu neatsiminti Donces, jis gyveno penkiose vietose (?) ir gime is kaciuko (?) Tuomet ji istrauke vestuviu nuotrauka ir papasakojo, kad per sitas vestuves buvo tikra geda, nes ji eme ir apsivoge, t.y. pavoge nemazai jaunajai skirtu dovanu, antai kaip kupunu apsipirkti kosmetikos parduotuvese ir panasiai. (....)
Tada vaziavom troleibusu ir priejo kontroliere, a sjai parodziau pazymejima ir nuolatini, o ji man tare, taigi siandien jau kovo pirma, o tavo nuolatinis vasario. as nustebau, nes nezinojau koks menuo ir emiau atsiprasineti, bet ji neklause ir buvo atzagari, tada pasakiau jai kazka rimto ir ji apsiasarojo, tuomet islipo is truliko ir pasileido begt, mes emem ja vytis o ji verkdama kaishiojo visus baudos bilietus i snieguoliu lysves pakeleje. begdama ji reke, kad viskas yra labai neteisinga ir kad ji nekencia tokio darbo, kur turi sitaip elgtis su zmonemis, delto galop negauna nei cento, nes visas baudas ismeta. Buvo dar kazkas bet neprisimenu.


Svetlana Ryžikova


